Trisdešimtojo eilinių metų sekmadienio Evangelija – visiems taip gerai girdėtas Jėzaus palyginimas apie fariziejaus ir muitininko maldą. Fariziejus taip karštai meldėsi visų akivaizdoje, kad atleidimas jam buvo lyg ir nereikalingas, todėl jis jo ir negavo. Muitininkas meldėsi šventovės pakraštyje prašydamas tik nuodėmių atleidimo, ir jis jam buvo suteiktas. Soren Kierkegaard (1813–1855) danų filosofas, teologas, poetas, socialinis kritikas ir religinių veikalų autorius, kuris laikomas egzistencializmo pradininku, yra pasakęs, kad malda Dievo nekeičia, bet keičia tą, kuris meldžiasi.
Šio sekmadienio Evangelinė Jėzaus pamoka – Dievui nereikia ir jam nepatinka nei mūsų apsimestinė malda, nei mūsų veidmainiškas gyvenimo būdas, nes kokios mintys žmogaus, tokie ir jo išorės darbai. Tiksliau: nors ir kaip įmantriai tu beslėptum skurdų savo dvasinį gyvenimą, jis vis tiek apsinuogins viešumoje pačiu netikėčiausiu metu. Tiesa, tai nereiškia, kad maldą dera nurašyti į nuostolius net ir tuo atveju, jei tai bus iš pirmo žvilgsnio įtartinas ir keistas užsiėmimas.
Kartą klebonui lankant parapijiečius vienas iš jų atsivėrė: „Aš niekuomet nesilankau bažnyčioje sekmadienį. Ar jūs tai pastebėjote, klebone?“ „Taip, aš pastebėjau tai, – apgailestavo klebonas. „O ar žinote, kodėl manęs nėra sekmadienį bažnyčioje? Manau, kad sekmadieniais susirenka vien veidmainiai.“ Į tokį tūlo parapijiečio paaiškinimą klebonas atitarė: „O tai neturėtų būti rimta priežastis Jums nutolti nuo Dievo ir Bažnyčios. Mūsų bažnyčioje yra užtenkamai vietos dar vienam veidmainiui...“
Taigi, kai kalbamės su Dievu, pamirškime savo asmeninius pasiekimus. Padėkime į šoną bet kokius savęs pateisinimus vienokiose ar kitokiose mūsų gyvenime nutikusiose aplinkybėse. Nekelkime Dievui sąlygų, o melskime tik jo beribio gailestingumo, todėl nusižeminimo dorybė muitininkui yra kelio pradžia į šventumą, o fariziejaus puikybė – nuopuolio pradžia.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
